| „Jie irs t, kur perdr“ (Jn 19, 37)
Brangs broliai ir seserys!
„Jie irs t, kur perdr“ (Jn 19, 37). Šie Biblijos odiai bus ms apmstym i met gavnios laikotarpiu tema. Gavnia yra tinkamas metas pasirengti kartu su Marija ir Jonu, mylimuoju mokiniu, stovti alia To, kuris ant kryiaus atidav savo gyvyb u vis monij (plg. Jn 19, 25). Šiuo atgailos ir maldos laikotarpiu gyvai sujaudinti velgiame nukryiuot Krist, savo mirtimi Golgotoje apreikus mums vis Dievo meil. Meils tem aptariau enciklikoje Deus caritas est, irykindamas dvi jos pagrindines formas: agap ir eros.
Dievo meil: agap ir erosas
odiu agap, danai pasitaikaniu Naujajame Testamente, ymima pasiaukojamoji meil to, kuris vien ieko gerovs kitam; tuo tarpu odis erosas suvokiamas kaip meil to, kuris kamuojamas stygiaus ir trokta susijungti su mylimuoju. Meil, kuria mus apsupa Dievas, neabejotinai yra agap. Argi gali mogus Dievui k nors duoti, ko is dar neturt? Visa, kas mogus yra ir k turi, yra Dievo dovana: vadinasi, visko i Dievo reikia kriniui. Taiau Dievo meil yra ir erosas. Senajame Testamente visatos Krjas rodo savo isirinktajai tautai irenkanij meil, pranokstani bet kok mogikj motyv. Pranaas Ozjas i dievikj aistr ireikia drsiais vaizdais, kaip antai vyro meils svetimaujaniai monai vaizdiu (plg. 3, 1–3); savo ruotu Ezechielis apie Dievo santyk su Izraelio tauta nesibaimina kalbti kartai ir aistringai (plg. 16, 1–22). Tokie bibliniai tekstai rodo, kad erosas yra paties Dievo irdies dalis: Visagalis laukia savo krini „taip“, kaip to i savo suadtins laukia jaunas suadtinis. Dl piktojo klastos monija, deja, i pat pradi nuo Dievo meils atsitvr pasitenkinimo savimi, kuris nemanomas, iliuzija (plg. Pr 3, 1–7). Grdamasis save, Adomas nutolo nuo Dievo, gyvybs altinio, ir tapo pirmas i t, „kurie, bijodami mirties, visam gyvenimui buvo patek vergij“ (yd 2, 15). Taiau Dievas liko nenugaltas; prieingai, mogaus „ne“ lemtingai paskatino j parodyti vis savo meils jg.
Kryius rodo Dievo meils pilnatv
Btent kryiaus slpinyje atsiskleidia neatremiama dangikojo Tvo gailestingumo galia. Kad susigrint savo krinio meil, jis sutiko sumokti didiausi kain, kuri buvo jo viengimio Snaus kraujas. Mirtis, pirmajam Adomui didiausios vienatvs ir bejgysts enklas, buvo paversta aukiausiu naujojo Adomo meils ir laisvs aktu. Tad kartu su Maksimu Ipainju galima drsiai sakyti, kad Kristus „mir, taip sakant, dievikai, nes mir savanorikai“ (Ambigua, 91, 1956). Kryiuje atsiskleidia Dievo erosas mums. Erosas, pasak Pseudodionizo, yra jga, „neleidianti myliniajam likti savyje, bet spaudianti j vienytis su mylimuoju“ (De divinis nominibus, IV. 13: PG 3, 712). Argi yra „kvailesnis erosas“ (N. Cabasilas. Vita in Cristo, 648) u t, kuris paskatino Dievo Sn vienytis su mumis iki kanios prisiimant ms nusikaltim padarinius?
„Kur perdr“
Brangs broliai ir seserys, velkime ant kryiaus perdurt Krist! Jis yra labiausiai sukreiantis Dievo meils, meils, kurioje erosas ir agap vienas kitam ne prietarauja, bet vienas kit apvieia, apreikimas. Ant kryiaus pats Dievas it imaldos prao savo krinio meils: jis trokta kiekvieno i ms meils. Apatalas Tomas irjo Jzuje „Viepat ir Diev“, besdamas pirt aizd jo one. Nestebtina, jog daugyb ventj Jzaus Šird laik labiausiai jaudinania io meils slpinio iraika. Tiesiog bt galima pasakyti, kad Dievo eroso mogui apreikimas i tikrj yra aukiausia jo agaps iraika. I ties tiktai meil, vienijanti neusitarnaujam savs atidavim ir aistring abipusikumo trokim, sukelia apgirtim, leidiant lengvai pakelti sunkiausias aukas. Jzus yra pasaks: „Kai bsiu pakeltas nuo ems, visus patrauksiu prie savs“ (Jn 12, 32). Atsakas, kurio i ms kartai laukia Viepats, – tai jo meil priimti ir leistis, kad jis patraukt prie savs. Taiau vien priimti jo meil neutenka. toki meil btina atsiliepti sipareigojant perteikti j kitiems: Kristus „traukia mane prie savs“, kad su manimi susivienyt ir imokyt mane jo paties meile mylti brolius ir seseris.
Kraujas ir vanduo
„Jie irs t, kur perdr.“ Kupini pasitikjimo, velkime perdurt Jzaus on, i kurio itekjo „kraujo ir vandens“ (Jn 19, 34). Banyios tvai iuos elementus laik Krikto ir Eucharistijos sakrament simboliais. Su Krikto vandeniu, Šventosios Dvasios veikimo galia, mums atsiveria trejybins meils gelm. Gavnios kelionje, atmindami savo krikt, esame raginami ieiti i savs bei su pasitikjimo kupinu atsidavimu atsiverti gailestingam Tvo glbiui (plg. Šv. Jonas Auksaburnis. Catechesi, 3, 14 ir t.). Kraujas, Gerojo Ganytojo meils simbolis, teka mus pirmiausia Eucharistijos slpinyje: „Eucharistija mus traukia Jzaus saviaukos akt... esame imami jo saviaukos dinamik“ (Deus caritas est, 13). Tad gavnios laikotarp igyvenkime kaip „eucharistin“ met, kai, priimdami Jzaus meil, mokoms skleisti j aplink save kiekvienu veiksmu bei odiu. To, „kur perdr“, kontempliacija taip mus veria atverti ird kitiems pamatant mogaus bties kilnumui padarytas aizdas, ypa veria kovoti su kiekviena paniekos gyvybei bei mogaus inaudojimo forma ir lengvinti daugybs moni vienatvs bei apleistumo dramas. Tada gavnios metas kiekvienam krikioniui taps atnaujinta Jzuje Kristuje mums dovanotos Dievo meils patirtimi – meils, kuri savo ruotu turime kasdien „toliau dovanoti“ artimui, pirmiausia labiausiai keniantiems ir jos labiausiai reikalingiems. Tiktai taip galsime pilnatvikai dalytis Velyk diaugsmu. Marija, Graiosios Meils Motina, teveda mus iuo gavnios, tikro atsivertimo Kristaus meil, keliu. Jums, brangs broliai ir seserys, linkiu vaisingo gavnios meto ir, kupinas meils, visiems teikiu ypating apatalikj palaiminim.
Vatikanas, 2006 m. lapkriio 21 d.
BENEDICTUS PP. XVI
„Banyios inios“ katalikai.lt
|